Pirmą kartą Vokietijos aviacijos asociacijos surengtų ir 1929 m. vasario 17–19 d. suplanuotų tris dienas trunkančių aviacijos lenktynių virš Rytų Prūsijos startas buvo atidėtas dviem savaitėms dėl šiam metų laikui neįprastų šalčių. Paskirtą dieną dėl smarkaus snygio ir nepalankios orų prognozės išskridimą teko vėl perkelti – iš sekmadienio, kovo 3-iosios, į pirmadienį, kovo 4-ąją. Pilotų saugumas ir tada buvo absoliutus prioritetas!
Varžybose galėjo dalyvauti tik Vokietijoje pagaminti lėktuvai, kurių didžiausia kilimo masė ne didesnė kaip 400 kilogramų ir kurie buvo išlaikę visus būtinus techninius bandymus. Galiausiai į lenktynes buvo įleisti tik du vokiečių lakūnai asai1:
Theodoras „Theo“ Jakobas Croneissas (Theodor „Theo“ Jakob Croneiss, nuotraukoje viršuje) iš Fiurto žemasparniu2 BFW M.23C, pagamintu bendrovės Bayerische Flugzeug-Werke AG Augsburg.
Friedrichas „Fritzas“ Wilhelmas Siebelis (Friedrich „Fritz“ Wilhelm Siebel, apatinėje nuotraukoje) iš Štutgarto žemasparniu Klemm L.25I, pagamintu bendrovės Klemm GmbH Böblingen.
Be pilotų, lenktynėse dalyvavo asociacijai atstovavę stebėtojai Fitzekas ir Habemayeris. Pirmasis užėmė laisvą vietą už Croneisso nugaros. Habemayeris buvo antrasis Siebelio įgulos narys.
Friedrichas Siebelis XX a. 3-iajame dešimtmetyje Berlyne įkūrė bendrovę Körner & Siebel, o 1927 m. įsigijo dalį lengvųjų lėktuvų gamyklos Klemm Böblingene. Vėliau jis vadovavo aviacijos gamyklai Halėje, vėliau jo garbei pavadintai Siebel Flugzeugwerke.
Dar vienas lėktuvas, priklausęs Darmštato akademinei skraidymo grupei, ekspertų buvo labai įvertintas už savo skrydžio ir technines charakteristikas, bet iki starto nespėjo išlaikyti visų būtinų techninių bandymų, todėl negalėjo dalyvauti lenktynėse.
Nepaisant stipraus vėjo, pūgos ir prasto matomumo, kovo 4 d. paskirtą valandą lėktuvai pakilo iš Karaliaučiaus Devau aerodromo, kad atliktų pirmosios dienos 383 km skrydį su nusileidimais Marienburge ir Allensteine, o paskui grįžtų į Karaliaučių.
Posūkio taškai buvo nustatyti Elbinge3, Marienwerderyje, Deutsch Eylau, Osterodėje ir Bartensteine. Pilotai turėjo juos praskristi 50 metrų aukštyje.
Siebelis pirmasis pasiekė Marienburgą, bet netoli Marienwerderio jį aplenkė Croneissas, ir, kas dar blogiau, skrydžio į Allensteiną metu jis pametė žemėlapį, kepurę ir skraidymo akinius. Allensteine jis greitai sugebėjo pasidaryti apytikslę žemėlapio, kuriuo naudojosi Croneissas, kopiją. Tačiau Croneissas tą dieną nusileido Karaliaučiuje 38 minutėmis anksčiau už jį.
Antrojo ir ilgiausio, 484 km, lenktynių etapo maršrutas ėjo iš Karaliaučiaus su posūkio punktais Bartensteine ir Rastenburge iki tarpinio sustojimo Allensteine. Toliau pilotams reikėjo per Marienburgą nuskristi iki Dancigo, o iš ten grįžti į Karaliaučių. Grįžtamojoje kelio į Karaliaučių atkarpoje, apėmusioje skrydį virš Elbingo, prasidėjo smarkus snygis. Ir vėl Croneissas pirmasis nusileido Karaliaučiuje, šį kartą su 18 minučių pranašumu.
Žemasparnis BFW M.23C, atnešęs pergalę Theodorui Croneissui.
Baigiamojo varžybų etapo nuotolis buvo 466 km. Startavę Karaliaučiuje, pilotai turėjo praskristi per Tilžę, Rastenburgą, Allensteiną ir Elbingą, o paskui grįžti atgal į Karaliaučių.
Klemm L.25I, kuriuo lenktynėse dalyvavo Friedrichas Siebelis.
Dėl tiršto rūko Siebelis negalėjo surasti aerodromo Tilžėje ir buvo priverstas avariniu būdu nusileisti ant užšalusio tvenkinio netoli miesto. Grįždamas ir Elbinge atsilikdamas daugiau nei valanda, Siebelis dėl rūko skrido žemai palei Elbingo–Karaliaučiaus geležinkelio liniją. Tačiau dėl nepalankių oro sąlygų jis buvo priverstas avariniu būdu nusileisti netoli Grunau, šalia Šventapilės. Į Rytų Prūsijos sostinę jis atvyko beveik dviem valandomis vėliau.
Croneissas ir Siebelis gavo po 2 500 markių už sėkmingai įveiktas tris dienas trukusias lenktynes, taip pat specialų 6 000 markių prizą kiekvienas. Nugalėtojas Croneissas, 1942 m. balandį tapęs Messerschmitt AG valdybos pirmininku, buvo apdovanotas Vokietijos aviacijos asociacijos garbės prizu ir Marienburgo bei Tilžės miestų prizais, o Siebelis gavo Dancigo ir Įsruties prizus. Abu stebėtojai, Fitzekas ir Habemayeris, taip pat gavo prizų.
Aviacijos lenktynės „Rytų Prūsijos skrydis 1929“ išgarsėjo savo nepaprastu sudėtingumu ir išskirtiniais dalyvių pasiekimais.
Jürgeno Ehmanno (Jürgen Ehmann) originalus tekstas buvo paskelbtas praėjusių (2025) metų spalį laikraščio Preußische Allgemeine Zeitung puslapiuose, o vėliau ir jo svetainėje.
Vertėjos pastabos
1. Asas – oro kovos meistras (iš pranc. as – „tūzas“, kortų kaladėje kertantis visas kitas kortas, – geriausias savo srityje). Pirmą kartą šis žodis lakūnams buvo pritaikytas Pirmojo pasaulinio karo metais.
2. Žemasparnis – lėktuvas, kurio sparnai pritvirtinti prie apatinės fiuzeliažo dalies.
3. Visi tekste minimi Rytų Prūsijos miestai dabar vadinasi kitaip: Allensteinas – Olštynas (Lenkija), Bartensteinas – Bartošicai (Lenkija), Dancigas – Gdanskas (Lenkija), Deutsch Eylau – Ilava (Lenkija), Įsrutis – Černiachovskas (RF), Karaliaučius – Kaliningradas (RF), Marienburgas – Malborkas (Lenkija), Marienwerderis – Kvidzynas (Lenkija), Osterodė – Ostruda (RF), Rastenburgas – Kentšynas (Lenkija), Tilžė – Sovetskas (RF), Šventapilė – Mamonovas (RF), Elbingas – Elblongas (Lenkija).
PRŪSIJOS LEGENDOS Tatjanos Kolivai tinklaraštyje.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
