Ragainės
herbas
Iki 1277 metų (arba, kitais duomenimis, iki 1275-ųjų) netoli dabartinio Nemano miesto stovėjo prūsų (skalvių) tvirtovė Raganita. Minėtais metais Sembos fogtas Dietrich von Liedelau / Liedelau surengė žygį: laivais jis nuplaukė nuo Memelio žiočių iki Raganitos. Tvirtovę užpuolė Ordino būrys. Po kelių šturmų tvirtovės įgula buvo išžudyta, gyventojai paimti į nelaisvę. Per šią arba kitą (1279) ekspediciją buvo sugriauta ir kaimyninė skalvių tvirtovė Ramigė (Rambynas).
1283 metais numalšinus prūsų pasipriešinimą, atsirado poreikis ginti jau užimtas teritorijas nuo žemaičių, be to, buvo kuriami tolesnės ekspansijos į Lietuvą planai. Tam reikėjo atramos punktų prie Memelio (Nemuno) upės. Vienu iš jų tapo Ordino pilis Landeshut, įkurta 1289 metais ant sugriautos Raganitos pylimų.
Pilies įkūrėju laikomas 1288 metais Prūsijos krašto magistru paskirtas Ordino brolis Meinhard von Querfurt / Querfurt (mirė 1299). Ilgainiui pilį imta vadinti senuoju vardu Raganita, kuris palaipsniui (iki 1326 m.) virto Ragnit.
Manoma, kad tai buvo 109x50 m dydžio pilis, iškilusi virš Memelio ir turėjusi kelis atskirus priešpilius. Atsižvelgiant į strateginę pilies reikšmę, joje buvo įkurdinta stipri įgula iš 40 Ordino brolių ir 100 knechtų, vadovaujamų pirmojo pilies komtūro Berthold von Brühaven / Bruehaven. Komtūrija čia 1289 metais buvo perkelta iš Labguvos / Labiau (Poleskas), nes ši šiek tiek prarado savo karinę reikšmę. Ragainės kaimynystėje buvo pastatyta kita Ordino pilis — Schalauerburg.
Ragainė. Kristupo Hartknocho graviūra, XVII a.
Jau 1290 metais įvyko pirmasis Ordino būrio išpuolis iš Ragainės pilies į lietuvių žemes, pasibaigęs nesėkme — būrys buvo įviliotas į pasalą ir išžudytas. 1295 metais jau lietuvių būriai du kartus puolė Ragainę; abu kartus pilies paimti jiems nepavyko, tačiau buvo nusiaubti Ragainės ir Schalauerburgo priemiesčiai ir priešpiliai.
Ragainės miesto ir pilies vaizdas. Nežinomo autoriaus litografija, 1850.
Kitas didelis žemaičių puolimas prieš Ragainę įvyko 1315 metais. Ordino įgula laiku pastebėjo užpuolikus, pasirengė gintis ir atrėmė šturmą. Prieš 1355 metų Kalėdas Ragainės pilis buvo smarkiai apgadinta gaisro. Per 1356 metų žiemą ją atstatė, tačiau tarp Velykų ir Sekminių joje kilo naujas gaisras. Pasienio teritorijai sustiprinti kryžiuočiai Ragainei padėti pastatė Wenkischken / Wenkischken ir Splitter / Splitter (Sovetskas, dalis) pilis, taip pat atstatė anksčiau sudegintą Schalauerburgą. Tačiau jau 1365 metais visas jas užėmė ir sudegino lietuviai.
Tokiomis sąlygomis Ragainės vaidmuo tik didėjo. Žinoma, kad jau nuo XIV a. 2-osios pusės Ragainės pilis buvo apginkluota šaunamaisiais ginklais. Antai 1379-12-04 inventoriuje minimos septynios patrankos, 1392-11-19 inventoriuje — dvi didelės, trys mažos patrankos ir 15 kartečinių pabūklų, o 1396-05-01 inventoriuje — šešios patrankos ir 14 kartečinių pabūklų.
XIV a. pabaigoje, išaugus Lietuvos spaudimui, Ragainės pilį nuspręsta iš esmės perstatyti ir perkelti į naują vietą, nes senoji, nors ir labai patogi, buvo per maža didesniam statiniui. Iš tikrųjų tai reiškė naujos pilies statybą.
Statybose dirbo 30 meistrų, kuriems bendrai vadovavo architektas Nikolaus Fellenstein / Fellenstein iš Koblenco, žinomas ir iš Tilžės / Tilsit (Sovetskas) bei Bütow / Bütow (Bytuvas, Lenkija) pilių. Dokumentuose taip pat nurodoma, kad 1403 metais Ragainę statant dalyvavo meistrai iš Dancigo / Danzig (Gdanskas, Lenkija), Elbingo / Elbing (Elblongas, Lenkija), Balgos / Balga (Vesioloje), Marienburgo / Marienburg (Malborkas, Lenkija) ir iš Pomeranijos. Vien iš Sembos į darbus buvo atsiųsta apie 1200 žmonių. Pilies statyba tapo valstybinio masto įvykiu, statybinės medžiagos buvo gabenamos iš įvairių ordino valstybės sričių. Iki 1397 metų buvo baigti įrengti pamatai ir rūsiai, pradėtos statyti sienos, kurių statyba baigta iki 1402 metų vasaros. Tais pačiais metais įrengtos gegnės ir stogas. Be to, iki 1402 metų į statybą buvo atgabenta 2,3 t balto stiklo ir dar 0,2 t spalvoto stiklo, prasidėjo apdailos darbai. 1403 metais pilis jau buvo apgyvendinta, tačiau tolesni statybos darbai tęsėsi iki 1409 metų: 1404 metais įrengtas griovys, užtvanka ir pilies tvenkinys, 1404–05 metais — laikinas danckeris, iki 1405 metų baigti darbai pačioje pilyje. 1406 metais pastatytas priešpilis, gynybinė galerija ir bokštas. 1407–08 metais vakarinis flygelis buvo išpieštas herbais. 1409 metais į pilį atvyko didysis magistras Ulrich von Jungingen / Jungingen (1360–1410), kuriam dalyvaujant Ragainės pilis buvo pašventinta. Pagal 1407 metų inventorių pilyje buvo 11 patrankų, 18 kartečinių pabūklų, 248 arbaletai. 1410-07-15 Ordino kariuomenės triuškinamas pralaimėjimas Žalgirio mūšyje neleido įgyvendinti suplanuotos kapitalinio danckerio statybos. Per 1420 metų patikrinimą jau buvo pažymėta nepatenkinama laikinojo danckerio būklė.
Ragainės panorama su vaizdu į pilį.
Per Trylikos metų karą (1454–66) Ragainės pilį užėmė Prūsų sąjungos šalininkai, 1455 metais Ordino kariuomenė ją atsiėmė. Apie 1517 metus prie Ragainės pilies esančioje gyvenvietėje, gavusioje tą patį pavadinimą, buvo pastatyta pirmoji kirchė.
Ragainės pilies ir Turgaus aikštės vaizdas iš paukščio skrydžio.
Po Ordino sekuliarizacijos 1525 metais buvusios komtūrijos tapo hauptamtais („pagrindinėmis amtomis“). Buvo sudarytas ir Ragainės hauptamtas, į kurį įėjo eilinės amtos (arba šulcų amtos), valdžiusios valsčius su bendruomenių kaimais, ir domenų amtos (nuo 1722 m.), valdžiusios nuomojamas karališkąsias valdas (domenus). Ragainės pilyje dabar įsikūrė hauptamto vadovo rezidencija ir įvairios administracinės įstaigos.
1548 metais, kadangi Ordino įtvirtinimai buvo beviltiškai pasenę, nuspręsta aplink pilį iš šiaurės, pietų ir rytų pastatyti pylimų ir bastionų įtvirtinimus, tačiau, matyt, šie ketinimai taip ir nebuvo įgyvendinti. 1648 metais pilyje nugriauti sunykę pastatai.
1709–11 metais per Ragainę, kaip ir per visą Prūsiją, praūžė dar viena maro epidemija, gerokai sumažinusi jos gyventojų skaičių. Karaliaus Frydricho Vilhelmo I priemonės, skirtos pritraukti į kraštą naujakurių gyventojų netektims atstatyti, 1722 metais baigėsi miesto teisių suteikimu Ragainei.
1723 metais buvo nugriauta gynybinė siena prie pilies. Rūmų architektas Joachim Ludwig Schultheiß von Unfriedt / Unfriedt parengė naujojo miesto centro statybos projektą. Tada pat, valdant Frydrichui Vilhelmui I, miestas buvo aptvertas palisada.
Pirmoji Ragainės kirchė buvo sudeginta puolant Rusijos kariuomenei 1757 metais per Septynerių metų karą (1756–63). Naujoji kirchė pastatyta 1772 metais toje pačioje vietoje.
Po 1800 metų Ragainės pilis imta naudoti kaip kalėjimas, dėl to buvo gerokai perstatytos viduramžių patalpos. Per Ketvirtosios koalicijos karą (sovietinėje ir Rusijos istoriografijoje — Rusijos–Prūsijos–Prancūzijos karas) 1807 metais Ragainėje kilo didelis gaisras. O iškart po jo — dar viena maro epidemija, nusinešusi 260 žmonių gyvybes.
Nuo 1818 metų Ragainė tapo sukurtos to paties pavadinimo apskrities (krais) centru. 1828 metų rugpjūčio 2-osios naktį į 3-iąją Ragainės pilyje kilo didelis gaisras, per kurį ji visiškai išdegė. Iki 1840 metų pilis buvo atstatyta, jos patalpose dabar įsikūrė miesto ir apskrities teismas bei kalėjimas. 1849 metais prie šių įstaigų prisidėjo karo tribunolas, o 1879 metais — administracinis teismas.
Ragainės kirchė vietinės leidyklos B.Quednau atviruke.
1871 metais Ragainės municipalitetui be miesto priklausė dar 14 gyvenviečių ir priemiesčių, kuriuose buvo 212 gyvenamųjų namų. 1892 metais per Ragainę nutiestas geležinkelis Tilžė – Stalupėnai / Tilsit – Stallupönen (Sovetskas – Nesterovas), prie kurio mieste pastatyta stotis.
Ragainės stotys vietinės leidyklos W.Segadlo atviruke.
1912 metais įkurta celiuliozės ir popieriaus įmonė Zellstofffabrik Ragnit AG. Ragainės ekonomikos pagrindu tapo medienos apdirbimas ir celiuliozės bei popieriaus pramonė. XX a. pradžioje vaikai mokėsi vidurinėje mokykloje ir privačioje berniukų mokykloje. Veikė mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarija ir žiemos žemės ūkio mokykla. Mieste taip pat buvo apskrities administracija, teismas, paštas, muitinės skyrius. Turgaus dienos būdavo trečiadieniais ir šeštadieniais.
1922-08-16 Ragainė neteko apskrities centro statuso, nes Ragainės apskritis buvo sujungta su Tilžės (Sovetskas) apskritimi į bendrą Tilžės-Ragainės apskritį, kurios centru tapo Tilžė.
1928-09-30 į Ragainės municipalitetą įtraukta panaikinta Althof-Ragnit / Althof Ragnit (Mičiurinskoje) dvaro apygarda, kurią sudarė pats Althof-Ragnit dvaras ir Althof-Krakonischken / Althof-Krakonischken palivarkas (nuo 1936 m. Althof / Althof, 55°03'54'' š. pl. 22°01'58'' r. ilg.). 1931-01-01 į Ragainę taip pat įėjo Dorlauken / Dorlauken kaimo bendruomenė (nuo 1938 m. Dorfelde / Dorfelde, 55°00'55'' š. pl. 22°03'09'' r. ilg.). Galiausiai 1931 metais Ragainės municipalitetą iš viso sudarė 11 gyvenviečių ir priemiesčių: Ragainės miestas, Althof-Krakonischken, Althof-Ragnit (Mičiurinskoje), Bernhardshof (Nemanas, dalis), Glossinehlen / Glossinehlen (nuo 1938 m. Glossen / Glossen, 55°05'02'' š. pl. 21°59'57'' r. ilg.), Hagelsberg (Nemanas, dalis), Dorlauken, Fabiansruh (Nemanas, dalis), Heilsberg (sodininkų bendrija „Voschod“), Lehrhof-Ragnit (Nemanas, dalis), Lerchenberg / Lerchenberg (55°00'53'' š. pl. 22°02'24'' r. ilg.). Municipalitete buvo 421 gyvenamasis namas ir 1810 ūkinių pastatų. Mieste veikė celiuliozės ir popieriaus, plytų ir dujų gamyklos, faneros ir mašinų gamybos fabrikai, alaus darykla. Veikė Memelio upės uostas, per kurį buvo gabenami grūdai ir kiti kroviniai.
Ragainės Turgaus aikštė.
Per 1945-01-13 prasidėjusią Raudonosios armijos Rytų Prūsijos operaciją Ragainė atsidūrė puolimo Tilžės kryptimi ruože. Vermachtas miestą paliko be atkaklių kautynių. 1945-01-18 rytą į miestą įžengė 43-iosios armijos 54-ojo šaulių korpuso 263-iosios šaulių divizijos (plk. K. G. Čerepanovas) kariai.
Ragainės prieplauka. Vaizdas nuo priešingo Memelio (Nemuno) upės kranto.
Nors Ragainė buvo paimta su minimaliais nuostoliais, pokario metais jos pramonės objektų būklė buvo nepatenkinama. Miesto įmonės buvo paverstos neveikiančiomis, pagrindiniai įrenginiai išmontuoti ir išvežti. Ragainės įmonių darbas buvo atnaujinamas etapais, atstatant cechus. Jau 1945 metais pavyko paleisti sulfitinio spirito gamyklą, kuri vėliau tapo Nemano celiuliozės ir popieriaus kombinato (CPK) dalimi. Miesto celiuliozės ir popieriaus pramonei atkurti atvyko specialistai iš Kuibyševo, Maskvos, Voronežo ir Penzos sričių. Pats Nemano CPK (tada dar Ragainės) buvo įsteigtas 1945-05-11. Po metų jis išleido pirmąją gatavos produkcijos partiją. Tada pat, 1946 metais, buvo atkurtos pagrindinės aukštosios įtampos linijos, paleista siurblinė, ir miesto gyventojai bei įmonės gavo centralizuotą vandens tiekimą. Spalio mėnesį prie CPK buvo įkurta gamyklinio mokymo (FZO) mokykla, pradėjusi rengti darbuotojus kombinatui.
1947-06-17 Ragainė buvo pervadinta Nemano miestu, kuris įėjo į Sovetsko rajoną. 1947-07-25 Nemanas gavo srities pavaldumo miesto statusą ir tapo Sovetsko rajono (1958-04-04 pervadinto Nemano rajonu) centru.
1947 metais be CPK, tapusio miestą formuojančia įmone, Nemane taip pat veikė miesto kuro punktas, miesto pramonės kombinatas, miesto komunalinio ūkio įmonė, amatų artelės „Vpered“ ir „30 let Oktiabria“. 1948 metais prie CPK pradėjo veikti žinybinis vaikų darželis 30 vietų. Tais pačiais metais pradėtas leisti rajono laikraštis „Leninec“, pradėjo veikti baldų fabrikas ir miesto maisto kombinatas. 1948 metais Nemane veikė 13 maisto prekių parduotuvių, dvi pramoninių prekių parduotuvės, penkios kepyklos, trys valgyklos, septynios užkandinės, dvi arbatinės. 1949 metais pradėjo veikti Nemano duonos kombinatas.
Memelio upės (Nemuno) ir Ragainės vaizdas iš Tussainen.
Tussainen dvare iš pradžių gyveno sovietinės šeimos, tačiau po 1948 metų dvaro pastatas dėl nežinomų priežasčių buvo susprogdintas.
„Tilžės-Ragainės regiono sūrinės“ atidarymas, 2016 m. spalio 1 d.
Plėtojosi ir švietimo bei kultūros įstaigų sistema. 1948 metais mieste veikė pradinė ir vidurinė mokyklos, o jau 1949 metais papildomai atidarytos dirbančiojo jaunimo mokykla ir dar viena pradinė mokykla. 1948 metais Nemane veikė biblioteka, o 1949 metais atidarytas kino teatras „Rodina“. 1951 metais pradėjo veikti Nemano CPK klubas. 1949 metais pradėjo kursuoti traukinys Nemanas–Sovetskas, o 1950 metais į liniją tarp miestų išriedėjo ir maršrutiniai taksi. 1950-07-05 Tussainen buvo pervadintas Čapajevo gyvenviete; į Nemano miestą ji įeis tik apie 1972 metus. Iki 1955 metų medicinos įstaigas sudarė ligoninė su 100 lovų, 25 vietų medicinos sanitarijos dalis, moterų konsultacija ir trys felčerių punktai. Pradėjo veikti pirmasis lopšelis 60 vietų.
1957 metais Kauno technologijos universiteto darbuotojai atliko išsamią Ragainės pilies griuvėsių fotofiksaciją.
1963 metais paleista nauja medienos apdirbimo įmonė — būsimoji Nemano statybinių konstrukcijų gamykla. XX a. 7-ajame dešimtmetyje sveikatos apsaugos klausimas buvo visiškai išspręstas: mieste atsirado trys ligoninių įstaigos su 170 vietų. Veikė du lopšeliai 160 vietų ir du vaikų darželiai. Tuo metu Nemane buvo dvi duonos parduotuvės, pieno parduotuvė, žemės ūkio produktų parduotuvė, galanterijos parduotuvė, mokyklinių prekių parduotuvė, komiso parduotuvė ir nuomos punktas. 1962 metais Nemano rajono teritorija buvo padalyta tarp Slavsko ir Krasnoznamensko rajonų, tačiau jau 1965 metais Nemano rajonas buvo atkurtas, o miestui grąžintas rajono centro statusas. XX a. 7-ajame dešimtmetyje Nemane atsirado vaikų muzikos mokykla ir buitinio aptarnavimo kombinatas.
Viešbutis ir restoranas Deutsches Haus Lenkų gatvėje (dabar Pobedos g.).
XX a. 8-ajame dešimtmetyje Nemano CPK tiekė aukštos kokybės celiuliozę ir popierių, kurių produkcija buvo parduodama visoje SSRS.
Pilies ir sūrinės biuras Pobedos gatvėje (buv. Lenkų).
Pats miestas tapo gerokai patrauklesnis gyventi: švietimo srityje veikė vidurinė, aštuonmetė, vakarinė ir vaikų muzikos mokyklos, keturi vaikų darželiai, kultūros namai, CPK klubas, kino teatras „Rodina“, trys bibliotekos, pionierių namai, dvi universalinės parduotuvės („Neman“ ir „Neva“), didelis knygynas, kavinė „Aist“, restoranas, pirtis, stadionas.
1976 metais Ragainės pilyje buvo filmuojamas kino filmas „20 dienų be karo“, per kurio filmavimą buvo susprogdinta viena iš vidinių pilies sienų. 1977 metais Nemane buvo filmuojamas kitas filmas — „Kareivis ir dramblys“, tačiau šį kartą istoriniam paveldui žalos nepadaryta. Įdomu, kad, remiantis publikacijomis, 1979 metais Nemane gyveno seniausia srities gyventoja N. P. Lomakina, kuriai tada sukako 125 metai (šis faktas atrodo labai abejotinas). XX a. 9-ajame dešimtmetyje mieste atsirado madų ateljė, Buities namai, dvi naujos kavinės, televizorių remonto dirbtuvės, transporto agentūra. Veikė 14 maisto prekių ir septynios pramoninių prekių parduotuvės, atidaryta radijo transliacijų redakcija.
Gyvenimas Nemane, kaip ir visoje šalyje, kardinaliai pasikeitė prasidėjus „perestroikai“ ir pereinant prie rinkos santykių. 1992 metais buvo paleista Nemano miesto prekybos organizacija, visi jai priklausę prekybos taškai privatizuoti.
1993 metais akcinėmis bendrovėmis tapo CPK, statybinių konstrukcijų gamykla ir duonos kepykla. Atsidarydavo ir užsidarydavo daugybė kooperatyvų, gyvavusių nuo 2 iki 14 metų. Iš teigiamų pokyčių galima paminėti besiplėtojantį turizmą (pirmiausia vokiečių). Draugija „Neman-Plön“ suremontavo pilies laikrodžio bokštą. 1995 metais Ragainės pilyje vyko filmo „Aš — rusų kareivis“ filmavimas, vėlgi naudojant pirotechniką. CPK po akcionavimo perėjo užsienio savininkui ir 1998 metais nustojo gaminti produkciją. Tuo pat metu kilo sunkumų su šildymu ir karštu vandeniu, kuriuos tiekė gamyklos šiluminė elektrinė. Tada pat buvo uždaryta duonos kepykla. Tiesa, po dar vieno perpardavimo CPK 2000 metais vėl pradėjo veikti. Maža to, 2004–05 metais Nemano CPK vėl buvo laikomas pirmaujančia, labai pelninga šakos įmone, turinčia reikiamus sertifikatus ir eksportuojančia produkciją. Tačiau netrukus įmonė buvo areštuota dėl savininkų skolų, kreditoriai ėmė ardyti korpusus statybinėms medžiagoms ir pardavinėti įrenginius.
Ragainės pilis, 2020.
2004 metais į miestą naujai nutiestu dujotiekiu atkeliavo dujos. 2010 metais srities dūmos deputatai Ragainės pilies griuvėsius perdavė Rusijos stačiatikių bažnyčiai.
Ragainės pilies rekonstrukcijos projektas.
2017 metais vėl pradėjo veikti statybinių konstrukcijų gamybos įmonė. 2018 metais, po skandalų serijos ir baudžiamųjų bylų savininkams, UAB „Nemano CPK“ buvo likviduota.
2019 metais Ragainės pilį išsinuomojo vietos verslininkas, jos teritoriją išvalė savanoriai, pradėti griuvėsių tvirtinimo ir jų turistinio patrauklumo didinimo darbai. 2021 metais mieste buvo 40 gatvių, aštuoni skersgatviai, 10 kavinių, keturi bankų skyriai, du viešbučiai, stadionas. Veikia dvi mokyklos, du vaikų darželiai, rajono ligoninė (vaikų, suaugusiųjų, infekcinis korpusai ir poliklinika). Tussainen dvaro vietoje dabar eina miesto kapinių riba, taip pat stovi keli pastatai. Buvusio Fabiansruh vietoje įsikūrė Nemano autotransporto įmonė, Bernhardshof vietoje — gyvenamieji namai Nr. 105, 107, 109 Pobedos gatvėje. Nuo Heilsbergo palivarko, matyt, neliko jokių pėdsakų, jo vietoje įkurta sodininkų bendrija „Voschod“. Lehrhof-Ragnit vietoje pastatai nugriauti XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje, ir dabar čia dykvietė. Hagelsbergo vietoje — medžiais apaugusi Nemuno kranto atkarpa šalia popieriaus fabriko Nr. 2 cechų griuvėsių.
Lankytinos vietos: Ragainės pilies griuvėsiai (XIV–XV a.), kirchė (1772), ligoninės pastatas (XIX a. pab.), miesto mokykla (1903), vandentiekio bokštas (1903), žemės ūkio mokykla (XX a. pr.), XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamieji pastatai, paminklas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems (1924, atkurtas 1991), visuomeninis pastatas (XX a. 4-asis dešimtmetis), sovietų karių brolių kapai (90 žmonių, paminklas 1948), paminklas prūsų kunigaikštytei Ragnetai (2012).
Ragainės-Nemano gyventojų skaičiaus kaita: 1782 – 1882, 1802 – 2083, 1810 – 1777, 1816 – 2018, 1821 – 1990, 1843 – 2791, 1867 – 3638, 1871 – 3687, 1875 – 3875, 1880 – 3580, 1890 – 3953, 1895 – 4591, 1905 – 4908, 1910 – 5535, 1925 – 7780, 1933 – 9293, 1939 – 10 061, 1947 (saus.) – 30141, 1959 – 9459, 1970 – 11 613, 1979 – 12 492, , 1989 – 13821, 1996 – 13800, 1998 – 13 500, 2002 – 12 714, 2010 – 11 798, 2012 – 11 677, 2013 – 11 589, 2014 – 11 346, 2015 – 11 346, 2016 – 11 130, 2017 – 10 931, 2018 – 10 867, 2019 – 10 864, 2020 – 10 756 gyventojai.
Ragainės gyventojų sudėtis 1871 metais: krikščionys evangelikai – 3603, katalikai – 19, kiti krikščionys – 24, judėjai – 41, vaikai iki 10 metų – 814, raštingi – 2120 (75%), aklieji – 5, kurčnebyliai – 4, psichikos ligoniai – 9.
1 – be kariškių, iš jų vokiečių – 464 žmonės.
Informacija
Tussainen buvo teritorijoje, kurią prūsų gentys gyveno dar iki Ordino laikų.
Tussainen savininkai buvo von Sanden / Sanden giminė, Prūsijoje žinoma nuo XVI a. Giminės linija prasidėjo nuo Philippo Sandeno (mirė 1672/73), kuris dirbo raštininku pas kurfiurstą Frydrichą Vilhelmą. Šios giminės atstovai šimtmečius valdė giminės dvarą Hans-Pandieben / Hans-Pandieben, iki 1785 metų pervadintą Tussainen. Tai buvo didžiulė teritorija, apimanti vaizdingą Daubas / Daubas vietovę su Böttcher-Krug / Böttcher-Krug karčema (55°01'21'' š. pl. 22°05'34'' r. ilg.), Karlsberg / Karlsberg (Korobovas) ir Tracken / Tracken (55°00'31'' š. pl. 22°02'40'' r. ilg.) palivarkus, Georgenwalde / Georgenwalde, dalį Ober Eißeln / Ober Eißeln kaimo (Riadino poilsio bazė) su 100 margų (25,5 ha) žemės dideliame parke, medžioklės pilaitę. Dvaras buvo labai gražioje Daubas vietoje su vaizdu į Memelio (Nemuno) upę. Šalia rūmų stovėjo dideli ūkiniai pastatai, taip pat dvaro darbininkų namai, medelynas, račių dirbtuvė, kalvė ir dvaro karčema. Be to, nuo 1874 metų Tussainen dvaro apygardai priklausė Schillis / Schillis girininkija (nuo 1938 m. Heidewald / Heidewald, 55°01'25'' š. pl. 22°11'11'' r. ilg.). Tussainen dvaras priklausė Ragainės / Ragnit (Nemanas) bažnytinei parapijai. 1874-04-15 Tussainen dvaro apygarda buvo įtraukta į įsteigtą Ober Eißeln / Ober Eißeln (Gorinas) valsčių.
XIX a. pabaigoje prasideda didelio dvaro irimas. 1895 metais ūkininkui Loleitui / Loleit parduotas Karlsberg (Korobovas) palivarkas su 125 ha žemės. Paskui buvo parduota dalis dvaro Unter Eißeln / Unter Eißeln (Bolšoje Selo), o 1908 metais — dalis dvaro Ober Eißeln (Gorinas). 1911 metais Schillis girininkija parduota valstybei. Galiausiai 1926–27 metais žemės prie Tussainen (Čapajevas), Endruhnen / Endruhnen (nuo 1938 m. Wenderoth / Wenderoth, Vspolje) ir Tracken kaimų buvo perduotos daugybei naujakurių, o paskutiniam paveldėtojui Hansui-Sebastianui Freiherrui von Sanden-Tussainen liko tik nedidelė buvusio dvaro dalis — keli šimtai hektarų žemės su Daubas mišku, dviem karčemomis ir dalimi Ober Eißeln kaimo.
1928-09-30 Tussainen dvaro apygarda buvo panaikinta ir kartu su Jautelischken / Jautelischken (nuo 1938 m. Tehlen / Tehlen, Kuprijanovas) kaimo bendruomene ir Endruhnen (Vspolje) dvaro apygarda iš Titschken / Titschken (Podgornoje) valsčiaus sujungta į naują Tussainen kaimo bendruomenę. Naujoji bendruomenė jungė dešimtis ūkių tiek su nuolat gyvenančiais gyventojais, tiek su čia žemės ūkio darbams atvykstančiais žmonėmis. 80–100 bendruomenės vaikų lankė daugiaklasę mokyklą, esančią pakeliui į Ragainę (Nemaną). Didelė dalis gyventojų dirbo Ragainės fabrikuose, dauguma — celiuliozės ir faneros gamyboje. Kaime buvo du viešbučiai, amatų ir prekybos įmonės, žandarmerijos postas.
Tussainen bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1933 – 510, 1939 – 491 gyventojas.
Tussainen dvaro apygardos gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 350, 1871 – 317, 1905 – 255, 1910 – 263 gyventojai
Tussainen gyventojų sudėtis 1871 metais: krikščionys evangelikai – 315, katalikai – 2, vaikai iki 10 metų – 83, raštingi – 155 (68%), psichikos ligoniai – 1.
Ragnit-Preußen minimas 1785 metais kaip kaimas su 22 namų ūkiais. Iki 1820 metų namų ūkių skaičius sumažėjo iki 20. 1871 metais — gyvenvietė Ragainės miesto sudėtyje su 16 namų ūkių.
Bernhardshof įkurtas ne vėliau kaip 1815 metais kaip Ragainės priemiestis ir priklausė municipalitetui. Bernhardshof priklausė Ragainės parapijai.
Hagelsberg iš pradžių buvo priemiestis, vėliau Ragainės miesto rajonas. Priklausė Ragainės parapijai. 1871 metais Hagelsberge buvo keturi namų ūkiai, 1895 metais jų skaičius sumažėjo iki trijų, o 1905 metais — iki dviejų.
Fabiansruh buvo vieno kiemo ūkis, priklausęs Ragainės municipalitetui. Fabiansruh priklausė Ragainės parapijai. Prieškario metais Fabiansruh veikė vėjo malūnas ir lentpjūvė.
Heilsberg įkurtas 1840-10-14 kaip Ragainės municipalitetui priklausantis palivarkas. Palivarkas priklausė Ragainės parapijai.
Lehrhof-Ragnit įkurtas kaip žirgininkystės dvaras 1850 metais ir priklausė vietos žirgininkystės valdybai, administraciškai būdamas pavaldus Ragainės municipalitetui. Lehrhof-Ragnit priklausė Ragainės parapijai.
Ragnit-Preußen gyventojų skaičiaus kaita: 1820 – 163, 1871 – 280 gyventojų.
Hagelsbergo gyventojų skaičiaus kaita: 1871 – 46, 1895 – 28, 1905 – 17 gyventojų.
Dorlauken gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 20, 1871 – 17, 1905 – 17, 1910 – 16 gyventojų.
Bernhardshof gyventojų skaičius: 1905 – 92 gyventojai.
Fabiansruh gyventojų skaičius: 1905 – 21 gyventojas
Heilsbergo gyventojų skaičius: 1905 – 16 gyventojų.
Lehrhof-Ragnit gyventojų skaičius: 1905 – 55 gyventojai.
Althof-Krakonischken gyventojų skaičius: 1905 – 4 gyventojai.
Glossinehlen gyventojų skaičius: 1905 – 4 gyventojai.
Lerchenbergo gyventojų skaičius: 1905 – 65 gyventojai.
Ragainės hauptamto sudėtis apie 1701 m.: šulcų amtos: Leuken / Leuken (Strelcovas), Lasdehnen / Lasdehnen (administracinis centras Neuhof-Lasdehnen / Neuhof-Lasdehnen, Smolenskoje), Tullen / Tullen (Tušinas), Usespiauen / Usespiauen (Nikitovka), Daynen / Daynen (54°44'59'' š. pl. 22°46'04'' r. ilg.), Kraupischken / Kraupischken (Uljanovas), Saumerau / Saumerau (Zagorskoje), Schaudienen / Schaudienen (Vinogradnoje), Patilsit / Patilsit (Otradnoje), Aukštutinio Memelio kraštas / Übermemelscher Kreis; domenų amtos (nuo 1722 m.): Althof-Ragnit / Althof Ragnit (Mičiurinskoje), Dörschkehmen / Dörschkehmen (54°45'40'' š. pl. 22°38'03'' r. ilg.), Gerskullen / Gerskullen (Ganovka), Grumbkowkaiten / Grumbkowkaiten (Pravdinas), Uschpiaunen / Uschpiaunen (Nikitovka), Kassigkehmen / Kassigkehmen (Kasikėnai, Lietuva), Löbegallen / Löbegallen (Tolstovas), Schreitlaugken / Schreitlaugken (Šereitlaukis, Lietuva), Sommerau / Sommerau (Zagorskoje).
Ragainės parapijos sudėtis: Alexen / Alexen (54°58'09'' š. pl. 22°02'06'' r. ilg.), Althof-Krakonischken / Althof-Krakonischken (nuo 1936 m. Althof / Althof, 55°03'54'' š. pl. 22°01'58'' r. ilg.), Althof-Ragnit / Althof Ragnit (Mičiurinskoje), Bernhardshof / Bernhardshof (Nemanas, dalis), Bittehnen-Schillehnen / Bittehnen-Schillehnen (Bitėnai, Lietuva), Bittehnen-Uszbitschen / Bittehnen-Uszbitschen (Bitėnai, Lietuva), Bludischken / Bludischken (54°57'28'' š. pl. 22°02'01'' r. ilg.), Brohnen / Brohnen (Gorkinas, dalis), Charlottenwalde / Charlottenwalde (Širokodolje), Dorlauken / Dorlauken (nuo 1938 m. Dorfelde / Dorfelde, 55°00'56'' š. pl. 22°03'07'' r. ilg.), Endruhnen / Endruhnen (nuo 1938 m. Wenderoth / Wenderoth, Vspolje), Fabiansruh / Fabiansruh (Nemanas, dalis), Girschunen / Girschunen (55°02'20'' š. pl. 21°57'21'' r. ilg.), Glossinehlen / Glossinehlen (nuo 1938 m. Glossen / Glossen, 55°05'02'' š. pl. 21°59'57'' r. ilg.), Groosten / Groosten (Gorkinas), Neuhof-Ragnit / Neuhof-Ragnit (Kotelnikovas), Gudgallen / Gudgallen (nuo 1938 m. Großfelde / Großfelde, Gudkovas), Hagelsberg / Hagelsberg (Nemanas, dalis), Heilsberg / Heilsberg (sodininkų bendrija „Voschod“), Ikschen / Ikschen (nuo 1938 m. Bergdorf / Bergdorf, Nikitinas), Jatelischken / Jatelischken (nuo 1938 m. Tehlen / Tehlen, Kuprijanovas), Jonienen / Jonienen (nuo 1938 m. Tilsenau / Tilsenau, Otvažnoje, vėliau Gudkovas), Karlsberg / Karlsberg (Korobovas), Kaukerwethen / Kaukerwethen (54°57'38'' š. pl. 22°01'22'' r. ilg.), Kiauschälen / Kiauschälen (Kleinmark / Kleinmark, Krasnoje Selo), Kindschen / Kindschen (nuo 1938 m. Groß Kindschen / Groß Kindschen, Iskra), Klapaten / Klapaten (nuo 1938 m. Angerwiese / Angerwiese, Krasnoje Selo), Klein Neuhof-Ragnit / Klein Neuhof-Ragnit (Akulovas), Krakonischken / Krakonischken (Krakianiškiai, Lietuva), Krakonischken palivarkas / Vorwerk Krakonischken (nuo 1938 m. Neuhof-Kraken / Neuhof-Kraken, 55°04'53'' š. pl. 22°00'53'' r. ilg.), Kurschen / Kurschen (Rakitinas), Lehrhof-Ragnit / Lehrhof-Ragnit (Nemanas, dalis), Lerchenberg / Lerchenberg (55°00'53'' š. pl. 22°02'24'' r. ilg.), Lepalothen / Lepalothen (Loten / Loten, Družininas), Mattischken / Mattischken (nuo 1938 m. Klingsporn / Klingsporn, Žuravliovas), Ober Eißeln / Ober Eißeln (nuo 1938 m. Obereißeln / Obereißeln, Gorinas), Palentienen / Palentienen (nuo 1938 m. Palen / Palen, Dubravinas), Paskallwen / Paskallwen (nuo 1938 m. Schalau / Schalau, Dubki), Paszuiszen / Paszuiszen (nuo 1938 m. Altengraben / Altengraben, Ručji), Pellehnen / Pellehnen (nuo 1938 m. Dreidorf / Dreidorf, Ždanki), Pötischken / Pötischken (nuo 1938 m. Flachdorf / Flachdorf, Ivovoje), Petratschen / Petratschen (nuo 1938 m. Petersfelde / Petersfelde, Petrovas), Pröwoiszen / Pröwoiszen (nuo 1938 m. Scheiden / Scheiden, Barvenkovas), Schuppinnen / Schuppinnen (nuo 1938 m. Schuppenau / Schuppenau, Žarovas, vėliau Vetrovas), Sobersken / Sobersken (nuo 1938 m. Bersken / Bersken, Valcovas), Steinegger / Steinegger (Gorkinas, dalis), Stepponaten / Stepponaten (nuo 1938 m. Steffenshof / Steffenshof, Mičiurinas, dalis), Stiemerau / Stiemerau (54°58'59'' š. pl. 21°59'04'' r. ilg.), Titschken / Titschken (nuo 1938 m. Tischken / Tischken, Podgornoje), Tracken / Tracken (55°00'31'' š. pl. 22°02'40'' r. ilg.), Tussainen / Tussainen (Čapajevas, vėliau Nemanas, dalis), Wallullen / Wallullen (nuo 1938 m. Wallenfelde / Wallenfelde, 54°58'36'' š. pl. 22°00'47'' r. ilg.), Willmantienen / Willmantienen (nuo 1938 m. Willmansdorf / Willmansdorf, 55°02'10'' š. pl. 21°55'11'' r. ilg.), Woydehnen / Woydehnen (nuo 1938 m. Wodehnen / Wodehnen, Vetrovas).
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
