Tepliavos
herbas
1275 metais Tapiovą apgulė lietuviai, tačiau tvirtovės paimti jiems nepavyko. Iki 1280 m. ordino užkariavimų siena pasislinko toli į šiaurės rytus. Tapiovą nuspręsta perstatyti geriau apsaugotoje vietoje – upių ir pelkių apsuptame pusiasalyje. Naujoji pilis nuo 1280 iki 1301 metų buvo komtūrijos centras. Pirmasis komtūras buvo Ulrichas Bauwarusas, žuvęs 1281 metais mūšyje su sūduviais. 1281–1290 m. komtūras buvo Dietrichas von Speyeris, 1290–1301 m. – riteris Werneris, pravardžiuojamas Werniko. 1301 metais komtūro rezidencija persikėlė į Įsrutį / Insterburg (Černiachovskas), o Tepliava ėmė priklausyti Karaliaučiaus komtūrijai. 1326–1328 m. Tepliavos pilies pflegeris buvo Heinrichas Dusemeris, vėliau išrinktas Ordino didžiuoju magistru.
1383 metais Tepliavoje pirmą kartą buvo pakrikštytas Lietuvos kunigaikštis Vytautas.
Po 1340 m. pradėta statyti nauja mūrinė pilis. Pilis turėjo saugoti statomą kanalą nuo Prieglaus iki Kurisch (Kuršių) marių – būsimąją Deimės upę. Prie pilies buvo pirmasis šio kanalo šliuzas. Maždaug 1347–1359 m. buvo pastatytas keturių korpusų pastatas be bokštų. Priešais pilį buvo priešpilis su daugybe gyvenamųjų patalpų, skirtų ordino broliams ir „svečiams“, dalyvavusiems žygiuose prieš Lietuvą. Per tokius žygius pilyje apsistodavo daug kilmingų asmenų: 1377 metais Austrijos hercogas Albrechtas, 1378 metais Lotaringijos hercogas, 1390 ir 1391 m. – Henrikas Derbis, būsimasis Anglijos karalius Henrikas IV.
Trylikos metų karo (1454–1466) metu Tepliavos pilį 1454 m. užėmė Prūsų sąjungos šalininkai, tačiau jau 1455 metais ją atsiėmė Ordino kariuomenė.
Tepliavos vaizdas iš Karaliaučiaus pusės. Christopho Hartknocho graviūra, XVII a.
XV amžiaus pirmojoje pusėje praradusi Marienburgą / Marienburg (Malborkas, Lenkija), ordino valdžia perkėlė į Tepliavą savo archyvą. 1474 metais pilies rūsiuose, naudotuose kaip kalėjimas, iš bado mirė nemalonėn patekęs Sembos vyskupas Dietrichas von Cuba.
Tepliavos rotušė.
1502 m. mieste buvo pastatyta parapijos kirchė, o 1520 metais atidaryta pirmoji mokykla.
Po Kryžiuočių ordino sekuliarizacijos Tepliavos pilyje įsikūrė amto administracinės įstaigos. Pati pilis tapo laikina kunigaikščio rezidencija. 1568 03 20 Tepliavos pilyje mirė pirmasis Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis.
1615 01 03 Tepliavoje gimė Johannas Ernstas von Wallenrodtas / Wallenrodt – Wallenrodtų bibliotekos Karaliaučiuje įkūrėjo Martino von Wallenrodto sūnus, būsimasis landhofmeisteris (nuo 1660 m.) ir tėvo darbo – šeimos bibliotekos plėtimo – tęsėjas.
1697 metų gegužę per Tepliavą pravažiavo Didžioji pasiuntinybė, sustojusi čia pailsėti. (Petro I jos sudėtyje nebuvo, jis į Karaliaučių atvyko vandens keliu.)
1722 04 06 Tepliava gavo miesto teises iš karaliaus Frydricho Vilhelmo I.
1723–1808 m., pagal naująjį administracinį suskirstymą, Tepliava tapo to paties pavadinimo kameramto centru; į jį (po 1752 m.) įėjo Labguvos / Labiau (Poleskas), Tepliavos, Taplackeno / Taplacken (Talpaki) ir Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) hauptamtai. 1786 metais pilies patalpose buvo atidaryti globos namai.
1818 metais, kai buvo kuriamos apskritys (Landkreis), Tepliava nebuvo pagerbta teise tapti savos apskrities centru ir buvo priskirta Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) apskričiai.
Namas, kuriame gimė Lovisas Corinthas, didis Prūsijos tapytojas.
1858 07 21 Tepliavoje gimė impresionistas Lovisas Corinthas / Franz Heinrich Louis Corinth (1858–1925), laikomas žymiausiu šio miesto gimtuoju.
Loviso Corintho namas-muziejus po restauracijos (2022).
1860 metais į pietus nuo Tepliavos nutiestas Prūsijos Rytų geležinkelis (Preußische Ostbahn), kuriame buvo atidaryta Tepliavos stotis.
1871 metais Tepliavoje buvo 153 gyvenamieji namai. 1879 m. pilyje atlikti dideli statybos darbai, kurių metu ji buvo pertvarkyta į kalėjimą. 1896 metais Tepliavoje pradėjo veikti garinis malūnas ir duonos kepykla.
1898 04 09 buvo baigtas tiesti siaurasis geležinkelis (750 mm) iš Tepliavos į Friedlandą / Friedland (Pravdinskas). Siaurojo geležinkelio stotis buvo 300 m nuo pagrindinės Tepliavos stoties.
1900 01 15 šis siaurasis geležinkelis ties Possinderno kaimu / Possindern (Roščinas) buvo sujungtas su Karaliaučiaus siauruoju geležinkeliu / Königsberger Kleinbahn, po to prasidėjo reguliarus traukinių eismas Karaliaučius – Neuhausenas / Neuhausen (Gurjevskas) – Tepliava. Pačioje Tepliavoje, be pagrindinės siaurojo geležinkelio stoties, buvo dar dvi įlipimo platformos (jų dabartiniai orientyrai: Krasnoarmeiskaja g. 20 ir Telmano g. 39).
1902 metais pilies priešpilyje buvo nugriauti seni pastatai, o jų vietoje pastatytas raudonų plytų statinių kompleksas su bokšteliu. 1904 metais mieste pradėtas leisti pirmasis laikraštis. 1909 12 13 atidarytas eismas siauruoju geležinkeliu iš Tepliavos į Labguvą (Poleskas).
Turgaus aikštė ir Tepliavos kirchė.
1910 metų žinyne nurodoma, kad Tepliavoje buvo liuteronų (nuotraukoje viršuje) ir katalikų kirchės, taip pat sinagoga.
Tepliavos stotis.
Per 1914 metų Rytų Prūsijos operacijos karo veiksmus miestas buvo iš dalies sugriautas. 1914 08 26 Rusijos 1-osios armijos, vadovaujamos gen. P. K. Rennenkampfo, 25-osios pėstininkų divizijos (gen. P. I. Bulgakovas) ir 2-osios gvardijos kavalerijos divizijos (gen. G. O. Rauchas) kariuomenė išėjo į Tepliavos pakraštį. 1914 08 28 miestas buvo apšaudytas artilerija per kontrbaterijinę kovą. Vis dėlto Rusijos armijai Tepliavos paimti nepavyko.
1928 09 30 buvo panaikinta Kleinhof-Tapiau dvaro apygarda (Gutsbezirk), jos pagrindinė dalis įėjo į Tepliavos miesto savivaldybę.
Prieškario metais Tepliava turėjo visą tipinę nedidelio miestelio infrastruktūrą. Mieste buvo pašto skyrius, telegrafas, teismas, vidurinė ir profesinė mokyklos, sodininkystės mokykla, ligoninė, banko skyrius. Veikė gamyklos: dujų, pieno, medienos apdirbimo, makaronų, cukraus, muilo fabrikai, mėsos kombinatas, malūnas. Buvo laivų statyklos, statančios ir remontuojančios upių laivus ir valtis. Buvo ruošiamos ir perdirbamos nendrės. Tepliavos teritorijoje taip pat buvo Tepliavos vyriausioji girininkija.
Tarp visuomeninių organizacijų veikė šaulių sąjunga, karių taryba, giedotojų sąjungos, sporto ir irklavimo draugijos, moterų sąjunga ir namų šeimininkių sąjunga.
1945 01 22 39-osios armijos priešakiniai daliniai įžengė į Klein Schleuse, tačiau per mūšį buvo atmesti už Deimės.
1945 01 23, vykstant Įsruties–Karaliaučiaus puolamajai operacijai, prie Tepliavos išėjo 39-osios armijos 5-osios gvardijos šaulių divizijos 17-asis gvardijos šaulių pulkas, vadovaujamas papulkininkio A. I. Bankuzovo. Pulko kariai forsavo Deimę ir įsitvirtino pietryčių Tepliavoje, užblokavę ilgalaikių ugniaviečių (DOT) sistemą ir užėmę ligoninės teritoriją. 1945 01 24 jiems paramą suteikė 94-ojo šaulių korpuso daliniai ir 12-osios gvardijos šaulių divizijos 2-asis batalionas.
1945 01 25 Tepliavą paėmė 5-osios gvardijos šaulių divizijos 17-ojo gvardijos šaulių pulko kariai ir 39-osios armijos 221-osios šaulių divizijos, vadovaujamos generolo majoro V. N. Kušnarenkos, padaliniai. Per karo veiksmus miesto užstatymas patyrė žalos. Tepliavos pilis nenukentėjo ir jau tais pačiais 1945 metais pradėta naudoti kaip kalėjimas. 1946 m. vasarį prie kalėjimo buvo atidaryta vaikų darbo kolonija.
1946 09 07 Tepliava buvo pervadinta Gvardeisku. Tada pat buvo sudarytas Gvardeisko rajonas. Kleinhof-Tapiau, Großhofo ir Klein Schleuse gyvenvietės, anksčiau priklausiusios Tepliavos miesto savivaldybei, faktiškai tapo Gvardeisko dalimi.
Gvardeisko teritorijoje taip pat atsidūrė Lindenhofo kaimas. 1946 metais Gvardeiske buvo telefono stotis 100 numerių, ambulatorija su terapijos, chirurgijos ir stomatologijos skyriais, paštas, mokykla, vaistinė, rajono ir vaikų bibliotekos, kelios parduotuvės, dvi duonos kepyklos ir kelios dirbtuvės. 1947 m. gegužę buvo atidaryta upių keleivinė linija Kaliningradas–Gvardeiskas–Poleskas–Sovetskas, kuria kas antrą dieną plaukiojo motorlaivis „S. M. Kirov“. 1948 m. liepą pradėta eksploatuoti upių linija Kaliningradas–Gvardeiskas–Černiachovskas. Buvo paleisti lentpjūvė ir mėsos kombinatas, prieškarinė pieninė atiduota tekstilės fabrikui, dujų gamykla ir elektrinė nebuvo atkurtos ankstesne paskirtimi, nes jose nebuvo įrangos.
1949 metais Gvardeiske pradėjo veikti garinis malūnas, 1953 metais – makaronų fabrikas.
1954 metais Gvardeiske pradėtas eksploatuoti paukštininkystės fabriko konservų cechas, tada pat prie Gvardeisko pradėjo veikti pirmasis srityje šiltnamių ūkis. 1956 metais pradėjo veikti sviesto ir sūrių gamykla, galinti perdirbti 3 tūkst. tonų pieno per metus.
Apie 1975 metus Chlebnojės gyvenvietė, kurioje tebebuvo keturi namai, buvo išbraukta iš apskaitos ir įtraukta į Gvardeisko miesto sudėtį.
Prūsijos kraštotyrininkas Nikolajus Tregubas (1959–2020) Gvardeisko centrinėje aikštėje.
9-ajame dešimtmetyje toliau plėtota miesto infrastruktūra: pradėjo veikti buitinių paslaugų namai, vietinio radijo transliavimo studija, knygynas, komiso ir kelios maisto prekių parduotuvės, kultūros namai su 480 vietų (1989). 1989 m. liuteronų bažnyčios pastatas buvo atiduotas Rusijos stačiatikių bažnyčiai stačiatikių cerkvei įrengti; ji atidaryta 1991 metais.
Tepliavos pilis stūkso virš nugriauto kalėjimo plytų nuolaužų (2022).
1998 metais Gvardeiske buvo atidarytas Gvardeisko rajono kultūros ir laisvalaikio centras.
Šiuo metu Gvardeiske veikia mėsos kombinatas, kojinių fabrikas, duonos ir konditerijos kombinatas, Pravdinsko sviesto ir sūrių gamyklos filialas, mėsos konservų gamyba, miškų ūkis, dvi mokyklos, vaikų darželis, ligoninė, karo ligoninė. Mieste yra stačiatikių ir katalikų parapijos.
2021 metų pabaigoje pilies teritorija buvo perduota Kaliningrado srities nuosavybėn. 2022 metais tęsiami jos restauravimo ir turistinio komplekso pilyje įrengimo darbai.
Kadangi prieškarinė dujų gamykla taip ir nebuvo atkurta, o dujotiekių trasos aplenkė Gvardeiską, miestas iki šiol (2022) tebėra nedujofikuotas.
Įžymios vietos: Tepliavos pilis (1283), kirchė (1502), vandens bokštai (1890 ir 1920), namas, kuriame gimė dailininkas Lovisas Corinthas, koplyčia (1930), Tepliavos psichiatrijos ligoninės pastatų kompleksas, rotušės pastatas (1922), ištisi prieškarinio užstatymo kvartalai. Pirmojo pasaulinio karo laikų karių kapai: 54°39'27'' š. pl. 21°04'26'' r. ilg. (būklė nežinoma), 54°38'42'' š. pl. 21°06'10'' r. ilg. (į pietryčius nuo miesto, būklė nežinoma), memorialas sovietų karių brolių kape (apie 1900 žm.), „kačių kiemas“.
Papildoma informacija
Kleinhof-Tapiau įkurtas 1414 metais. Po 1650 m. vadintas Klein-Hoff / Klein-Hoff, po 1683 m. – Kleiner Hof / Kleiner Hof. Toliau, po 1785 metų, pavadinimas pasikeitė į Kleinhof Tapiau / Kleinhof Tapiau (nuo 1905 m. – Kleinhof-Tapiau).
XIX a. Kleinhof-Tapiau buvo nuomojamas valstybinis domenas. Domenas sudarė dvaro apygardą Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) apskrityje. Į dvaro apygardą, be paties Neuhof-Tapiau dvaro, įėjo ir palivarkai Großhof / Großhof (Gvardeiskas, Telmano ir 2-osios Severnaja gatvių sankryža), Neuhof / Neuhof (54°40'05'' š. pl. 21°05'25'' r. ilg.), Fohlenwiese / Fohlenwiese (54°38'20'' š. pl. 21°05'17'' r. ilg.), Fährkrug Tapiau / Fährkrug Tapiau (Gvardeiskas, Zarečnaja gatvės rajonas), Milchbude / Milchbude (54°38'07'' š. pl. 21°05'46'' r. ilg.), Tepliavos malūnas / Mühle Tapiau (54°38'59'' š. pl. 21°03'02'' r. ilg.) ir Tepliavos vyriausioji girininkija / Oberförsterei Tapiau (Gvardeisko turgus) bei Tepliavos stotis / Bahnhof Tapiau (Gvardeisko stotis). 1874 06 13 Kleinhof-Tapiau dvaro apygarda buvo įtraukta į tuomet įsteigtą Kleinhofo valsčių (Amtsbezirk). Pirmuoju valsčiaus valdytoju tapo domeno administratorius ir nuomininkas Schrewe / Schrewe iš Kleinhof-Tapiau. Tik 1917 metais jį pakeitė kitas dvaro nuomininkas – Dieckmanas / Dieckman, vadovavęs valsčiui iki 1922 m.
Nuo 1880 metų vyko Kleinhof-Tapiau dvaro apygardos sklypų atskyrimo Tepliavos miesto savivaldybės naudai procesas, kartais šie atskyrimai būdavo labai stambūs. Antai 1885 07 12 iš Kleinhof-Tapiau dvaro apygardos į Tepliavos savivaldybę perėjo Tepliavos malūnas ir Tepliavos vyriausioji girininkija / Oberförsterei Tapiau, o 1889 05 15 – Tepliavos plantacija / Plantage Tapiau. 1898 10 28 Tepliavos savivaldybei ėmė priklausyti Klein Schleuse (Tepliava, dalis). 1911 08 24 iš Kleinhof-Tapiau dvaro apygardos išsiskyrė nauja Großhofo domeno dvaro apygarda / Großhof, Domäne, į kurią įėjo Großhofo (Gvardeiskas, Telmano ir 2-osios Severnaja gatvių sankryža) ir Neuhofo palivarkai. 1928 09 30 Kleinhof-Tapiau dvaro apygarda buvo panaikinta, jos pagrindinė dalis, įskaitant patį dvarą, įėjo į Tepliavos miesto sudėtį. Prieškario metais Kleinhof-Tapiau veikė mokykla.
Kleinhofo valsčius. 1874 06 13 Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) apskrityje buvo įsteigtas Nr. 14 Kleinhofo valsčius, į kurį įėjo trys kaimo bendruomenės: Frischenau / Frischenau (Jelniaki), Magotten / Magotten (Rečnoje) ir Sielacken / Sielacken (54°37'07’‘ š. pl. 21°07'13'' r. ilg.), taip pat dvi dvaro apygardos: Kleinhofo domenas (Gvardeiskas, dalis) ir Tiefenthamm / Tiefenthamm (Jelniaki, dalis). 1911 08 24 iš Kleinhof-Tapiau dvaro apygardos išsiskyrė nauja Großhofo domeno dvaro apygarda / Großhof, Domäne, į kurią įėjo Großhofo (Gvardeiskas, Telmano ir 2-osios Severnaja gatvių sankryža) ir Neuhofo palivarkai.
1928 09 30 Kleinhof-Tapiau (pagrindinė dalis be eksklavų) ir Großhofo domeno dvaro apygardos buvo panaikintos ir įtrauktos į Tepliavos miesto savivaldybę. Kleinhofo valsčių sudarė trys kaimo bendruomenės: Frischenau (Jelniaki), Magotten (Rečnoje) ir Sielacken. Tokio pavidalo jis gyvavo iki teritorijos užėmimo Raudonosios armijos 1945 m. sausį.
Klein Schleuse įkurtas apie 1692 metus. Priklausė Tepliavos bažnytinei parapijai. XIX a. įėjo į Kleinhof-Tapiau dvaro apygardą. 1898 10 28 Klein Schleuse ir apie 66 ha žemės kartu su juo įėjo į Tepliavos miesto sudėtį. Prieškario metais Klein Schleuse veikė valstybinė sanatorija ir senelių namai.
Hubenhofas minimas 1875 metais kaip Höfchen / Höfchen. Vėliau vadintas Tapiausche Hube / Tapiausche Hube, nuo 1820 m. – Hube / Hube. XIX a. Hubenhofas buvo Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) apskrities Tepliavos (Gvardeisko) miesto savivaldybei priklausęs kaimas. Kaimas priklausė Tepliavos bažnytinei parapijai. 1950 07 05 Hubenhofas buvo pervadintas Chlebnojės gyvenviete. 1955 metais Chlebnojėje buvo keturi namai.
Lindenhofas buvo nedidelis kaimas, priklausęs Vėluvos (Znamensko) apskrities Zopheno kaimo bendruomenei / Zophen (Suvorovas). Kaimas priklausė Tepliavos bažnytinei parapijai. 1874 06 13 Lindenhofo kaimas kartu su bendruomene buvo įtrauktas į tuomet įsteigtą Pregelswaldės valsčių / Pregelswalde (Zarečje).
Tepliavos-Gvardeisko gyventojų skaičiaus kaita: 1782 – 1200, 1802 – 1637, 1810 – 1462, 1818 – 1628, 1821 – 1923, 1828 – 2987, 1831 – 2574, 1858 – 2729, 1867 – 3269, 1871 – 2733, 1875 – 2679, 1880 – 3116, 1890 – 3763, 1895 – 4061, 1905 – 5118, 1910 – 5986, 1933 – 7683, 1939 – 9326, 1959 – 7560, 1970 – 10 544, 1979 – 10 819, 1989 – 11 904, 2002 – 14 572, 2009 – 13 088, 2010 – 13 889, 2012 – 13 779, 2015 – 13 321, 2017 – 13 186, 2020 – 13 313 gyventojų.
Tepliavos gyventojų sudėtis 1871 m.: krikščionys evangelikai – 2664, katalikai – 25, judaizmo išpažinėjai – 44, vaikai iki 10 metų – 596, raštingi – 1713 (82 %), akli – 2, kurti – 2.
Kleinhof-Tapiau dvaro apygardos gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 357, 1871 – 366, 1905 – 564, 1910 – 449 gyventojai.
Kleinhof-Tapiau dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 349, katalikai – 17, vaikai iki 10 metų – 95, raštingi – 183 (68 %).
Klein Schleuse gyventojų skaičius: 1905 – 81 gyventojas.
Großhof-Tapiau gyventojų skaičius: 1905 – 91 gyventojas.
Tepliavos stoties gyventojų skaičius: 1905 – 86 gyventojai.
Fährkrug Tapiau gyventojų skaičius: 1905 – 82 gyventojai.
Hubenhofo gyventojų skaičius: 1905 – 32 gyventojai.
Neuhofo gyventojų skaičius: 1905 – 35 gyventojai.
Fohlenwiese gyventojų skaičius: 1905 – 9 gyventojai.
Milchbudės gyventojų skaičius: 1905 – 10 gyventojų.
Tepliavos bažnytinės parapijos sudėtis: Altenfelde / Altenfelde (54°40'37'' š. pl. 21°03'41'' r. ilg.), Bieberswalde / Bieberswalde (Ručji), Adlig Damerau / Adlig Damerau (nuo 1938 m. Damerau / Damerau, Krasnoje, dalis), Eisingen / Eisingen, Freiwalde / Freiwalde (54°35'59'' š. pl. 21°05'38'' r. ilg.), Frischenau / Frischenau (Jelniaki), Großhof-Tapiau / Großhof-Tapiau (Gvardeiskas, Telmano ir 2-osios Severnaja gatvių sankryža), Hasenberg / Hasenberg (Prigorodnoje), Hubenhof / Hubenhof (Chlebnoje), Ilmen / Ilmen (Karjernoje), Kleinhof-Tapiau / Kleinhof-Tapiau (Gvardeiskas, dalis), Lindenhof / Lindenhof (Gvardeiskas, dalis), Magotten / Magotten (Rečnoje), Koddien / Koddien (54°38'49'' š. pl. 21°02'19'' r. ilg.), Neuendorf / Neuendorf (Kruglovka), Neuhof / Neuhof (54°40'05'' š. pl. 21°05'25'' r. ilg.), Pomauden / Pomauden (Lužki), Pregelswalde / Pregelswalde (Zarečje), Romau / Romau (Rovnoje), Sielacken / Sielacken (Poliana), Tepliava (Gvardeiskas), Tiffenthamm / Tiffenthamm (Jelniaki, dalis), Zophen / Zophen (Suvorovas).
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
