Kaimo įkūrimo data laikomi 1589 metai, kai buvo įsteigta Tolminkiemio parapija. 1756-aisiais čia pastatyta bažnyčia. 1743–80 m. Tolminkiemio parapijoje klebonu tarnavo lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Jau iki 1785 metų Tolminkiemis dalijosi į Tolminkiemio kaimą ir Tolminkiemio palivarką (nuo 1818 m. – dvarą).
1818 metais Stalupėnų / Stallupönen (nuo 1938 m. – Ebenrode, Nesterovas) landkreise buvo įsteigta Tolminkiemio kaimo bendruomenė, apėmusi kaimą, ir aplink dvarą sudarytas Tolminkiemio gutsbezirkas. Nuo 1843-iųjų bendruomenė ir gutsbezirkas ėmė priklausyti Geldapės / Goldap landkreisui. 1901-aisiais buvo nutiestas Stalupėnų (Nesterovas) – Geldapės geležinkelis.
Tolminkiemio geležinkelio stotis.
Tolminkiemio kaime jame buvo atidaryta stotis, turėjusi gyvenamosios vietovės, priklausiusios Tolminkiemio bendruomenei, statusą.
Tiltas Makunischkene (Tokarevka) netoli Tolminkiemio (Čistyje Prudy), Stalupėnų (Nesterovas, Rusija) – Geldapės (Lenkija) geležinkelyje. Tiltas išliko ir yra viena pagrindinių vietos lankytinų vietų.
1928-09-30 buvo įsteigta nauja Tolminkiemio kaimo bendruomenė, į kurią įtraukti: Tolminkiemio kaimas, stotis, Tolminkiemio ir Sammonienen (Dokučajevas) gutsbezirkai su Skambrack palivarku (nuo 1938 m. – Roßfelde, 54°28'21'' š. pl. 22°25'18'' r. ilg.).
1928-09-30 Tolminkiemio kaimo bendruomenė, Tolminkiemio ir Sammonienen (Dokučajevas) gutsbezirkai buvo sujungti į naują Tolminkiemio kaimo bendruomenę. Be to, Ballupönen (Dubovaja Rošča) gutsbezirkas ir Martischken bendruomenė buvo sujungti į naują Ballupönen kaimo bendruomenę, o Kublischken gutsbezirkas įtrauktas į Kiaunen (Vetriak) kaimo bendruomenę. Dėl to Tolminkiemio amtsbezirką ėmė sudaryti dešimt kaimo bendruomenių: Deeden, Jessatschen, Kaszeleken, Kiaunen (Vetriak), Kubillen, Motzkuhnen, Oszeningken (Karpinskoje), Tolminkiemis (Čistyje Prudy) ir Werxnen, ir jo sudėtis daugiau nesikeitė.
1944-10-21 Tolminkiemį su mūšiu užėmė 84-osios gvardijos šaulių divizijos kariai, vadovaujami generolo majoro I. K. Ščerbinos, padedami 18-osios gvardijos šaulių divizijos (generolas majoras G. P. Isakovas) ir 2-ojo Tacinskajos tankų korpuso bei 31-osios gvardijos šaulių divizijos dalinių.
Tolminkiemio bažnyčia.
1947-06-25 Tolminkiemis pervadintas Čistyje Prudy gyvenviete.
Tolminkiemio svečių namai.
Tuo pačiu metu įkurta Čistyje Prudy kaimo taryba. Iš pradžių buvo numatyta, kad kaimo tarybos centras bus Nassawen (Lesistoje) gyvenvietėje, kuri turėjo vadintis Čistyje Prudy. 1954 m. į Čistyje Prudy kaimo tarybą įėjo išformuotos Krasnolesjės kaimo tarybos gyvenvietės. 1979 metais bažnyčios pastate atidarytas Kristijono Donelaičio muziejus.
Tolminkiemio amtsbezirkas
1874 metais Geldapės landkreise buvo įsteigtas Tolminkiemio amtsbezirkas Nr. 26, į kurį įėjo dešimt kaimo bendruomenių: Deeden, Jessatschen (nuo 1938 m. – Grimbach), Kaszeleken (nuo 1938 m. – Neumagdeburg), Kiaunen (nuo 1938 m. – Rodenheim, Vetriak), Kubillen (nuo 1938 m. – Nordenfeld), Martischken, Motzkuhnen (nuo 1938 m. – Motzken), Oszeningken (nuo 1938 m. – Pfalzrode, Karpinskoje), Tolminkiemis (Čistyje Prudy), Werxnen (nuo 1938 m. – Grünhügel), ir 4 gutsbezirkai: Ballupönen (nuo 1938 m. – Wittigshöfen, Dubovaja Rošča), Kublischken, Sammonienen (nuo 1938 m. – Reiterhof, Dokučajevas) ir Tolminkiemis (Čistyje Prudy). Pirmuoju amtsbezirko valdytoju tapo Tolminkiemio dvaro savininkas Käswurmas / Käswurm. 1920–1933 m. amtsbezirkui taip pat vadovavo Tolminkiemio gyventojas pirklys Mallee.
Lankytinos vietos: bažnyčia (1764), atminimo akmuo Kristijono Donelaičio muziejaus teritorijoje, geležinkelio stotis (1901), geležinkelio vandens bokštas (1917), sovietų karių brolių kapai (1600 žmonių, paminklas 1955 m.).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1910 – 548, 2002 – 543 gyventojai.
Tolminkiemio bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1910 – 318, 1933 – 437, 1939 – 395 gyventojai.
Tolminkiemio dvaro gyventojai: 1910 – 230 gyventojų.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas (pačiame viršuje).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
