Wagnerio, Observatorijos ir Laak gatvės (Wagnerstraße, Sternwartstraße, Laak) neabejotinai buvo vienos nesvetingiausių Karaliaučiuje, tačiau jos vedė į nuostabų, nors ir ne itin populiarų miesto kampelį. Šiuo atveju kalbama apie universiteto Botanikos sodą (Botanischer Garten der Universität), kuris tam tikromis valandomis būdavo atviras lankytojams.
Jei būtumėte čia atėję gegužę, jus iš tolo būtų pasitikusios žiedais aplipusios gražios senos gudobelės priešais Zoologijos muziejų (Zoologische Museum). Beje, šioje vietoje kadaise stovėjo Altštato maro namai (Altstädtisches Pesthaus), apie ką ilgai bylojo senasis žemutinės Observatorijos gatvės dalies pavadinimas – Maro namų skersgatvis (Pesthausgasse).
Botanikos sodas ir Zoologijos muziejus.
Priešais Zoologijos muziejų buvo Botanikos sodo vartai, už kurių lankytoją pasitikdavo ryškiai geltoni žydinčių pupmedžių krūmai.
Status šlaitas, kalva, ant kurios stovėjo Botanikos institutas, nedidelis tvenkinys su linksmais ančiukais ir žavus akmenų sodas šlaite pavertė tylų, saulės nutviekstą sodą nuostabia idile. Stebint antis tvenkinyje, šmirinėjančius ar saulėje besikaitinančius ryškiai žalius smaragdinius driežus ar jų margus palikuonis (sukryžminimo su paprastaisiais vikriaisiais driežais rezultatas), vaikštinėjant žydinčio sodo alėjomis ar sėdint maloniame pavėsyje po didžiule seno kaštono laja, papuošta tūkstančiais baltų žiedynų žvakių, čia visada galėjai mėgautis ramybe ir giedra nuotaika.
Dauguma nedaugelio lankytojų tikriausiai buvo studentai, laisvą laiką tarp paskaitų leidžiantys kartodami išeitą medžiagą ir besikalbėdami, arba tėvai, su meile rodantys savo mažiems vaikams idilišką šio nuostabaus parko žavesį.
Botanikos sodas anksčiau buvo karo patarėjo Scheffnerio (Johann Georg Scheffner, 1736–1820) sodas; jo namas tikriausiai stovėjo Naujojoje Mokyklos gatvėje (Neue Schulstraße), netoli Butterbergo (Butterberg). Šis pavadinimas yra iškraipytas pirminis Büttelbergas (Büttelberg. Büttelis – vietos budelio pavardė – red. past.). Jame buvo gana erdvūs kambariai, ir apskritai pastatas buvo laikomas gražiu. Visų pirma buvo labai vertinamas šeimininko svetingumas!
Pagyvenęs Johannas Georgas Scheffneris, 1796 metais pardavęs savo dvarus Sprindlacką ir Elerswaldę (Sprindlack und Ellerswalde), jau šešiasdešimties metų sugrįžo į gimtąjį Karaliaučių. Įsigijęs žemės sklypą tarp Butterbergo skersgatvio, Naujosios Mokyklos ir Besselio gatvių, Triangel gatvės (Triangel), Besselio aikštės (Besselplatz) ir Steindammo pylimo gatvės (Steindammer Wallstraße), jis jame įrengė šį puikų sodą.
Jis stengėsi sodinti jame retus medžius, ir tikriausiai iki mūsų laikų išliko nemažai medžių, kurie jį matė, pavyzdžiui, minėtas kaštonas. Ar jis pats pasodino dviskiautį ginkmedį, nedrįstu tvirtinti.
Botanikos sodas ir jį supantis rajonas 1815 metų žemėlapyje.
Kaip žinoma, Goethe šią keistą tarpinę formą tarp spygliuočių ir lapuočių medžių apdainavo savo poezijos cikle „Vakarų ir Rytų divanas“.
„Šis lapelis iš Rytų
Į kuklų mano sodą atneštas,
Ir reginčiai akiai
Slaptą prasmę jis atveria“.
„Dieses Baums Blatt, der von Osten
Meinem Garten anvertraut,
Gibt geheimen Sinn zu kosten,
Wie's den Wissenden erbaut“.
Šį „budistų šventyklų medį“, augantį Japonijoje, Indijoje ir Persijoje, pas mus Karaliaučiuje taip pat buvo galima pamatyti vos trijose vietose: Botanikos sode, Neuroßgarteno Bažnyčios aikštėje (Neuroßgärter Kirchenplatz) ir Zoologijos sode (Tiergarten). Visi šie ginkmedžiai gerai pakeldavo mūsų atšiaurų, bet sveiką klimatą.
Žalioji zona priešais Neuroßgarteno bažnyčią (Neuroßgärter Kirche), beje, yra buvusio „Tingiojo tvenkinio“ (Fauler Teich) vietoje – tai vienas iš tų tvenkinių, kuriuose kunigaikščiui Albrechtui buvo auginami vijūnai. Todėl bažnyčia buvo pastatyta rytinėje aikštės dalyje.
Kaip Scheffnerio parkas virto Botanikos sodu?
Paklausykime jo paties pasakojimo. Savo dabar retoje, bet vis dar labai paklausioje knygoje „Mano gyvenimas“ jis rašo štai ką:
„Daug darbo reikalaujanti priežiūra, būtina pusiau kaimiškai rezidencijai išlaikyti, ir susierzinimas, kurį patiri dėl nepakeičiamų pagalbininkų, paskatino mane, kai prie vietos universiteto buvo kuriamas botanikos sodas ir kilo sunkumų ieškant tinkamos vietos, nuspręsti perleisti karaliui savo namą, kiemą ir sodą, kurie man kainavo daugiau nei 12 000 reichstalerių, mainais į 700 talerių iki gyvos galvos rentą. Kadangi apčiuopiamiausia nauda buvo įgijėjo pusėje, mano pasiūlymas buvo patvirtintas 1806 m. rugsėjo 20 d. ministrų kabineto įsaku, o man buvo leista ten gyventi iki 1807 metų Velykų.
Botanikos sodas, Observatorija, Muziejus, Klinika, Bažnyčia ir gamykla „Union Giesserei“ 1860 metų žemėlapyje.
Tikrasis botanikos sodo įrengimas prasidėjo tik 1809 metų rudenį, dalyvaujant finansų ministrui baronui fon Altensteinui (Karl Sigmund Franz Freiherr vom Stein zum Altenstein, 1770–1840).
Būdamas botanikos žinovas ir entuziastas, jis gerokai išplėtė teritoriją, įsigydamas papildomų sklypų, taip pat pasamdė tinkamą direktorių – profesorių Schweiggerį. Beveik tuo pat metu netoliese labai tinkamoje vietoje pastatyta observatorija įgijo nenuilstantį astronomą – profesorių Besselį. 1809 metų rugpjūtį mano namą įsigijo karalius, ir sosto įpėdinis su savo mokytojais ir auklėtojais Delbrücku ir Gaudy persikėlė į apatinius kambarius“.
Beje, tai, kad Scheffnerio sodas 1811 metais buvo perduotas universitetui kaip botanikos sodas, iš dalies lėmė ir farmacijos profesoriaus, artimo Kanto (Immanuel Kant, 1724–1804) draugo Karlo Gottfriedo Hageno (Karl Gottfried Hagen, 1749–1829) pastangos.
Botanikos sodui teko užleisti dalį savo teritorijos, kai buvo pradėtas statyti Botanikos institutas, vėliau, deja, Botanikos sodas neteko dar kelių sklypų, perduotų universiteto Farmacijos instituto (Pharmazeutisches Universitätsinstitut) statybai Besselio gatvėje priešais sankryžą su Observatorijos gatve ir Akių klinikos granuliozės gydymo skyriaus (Granulosestation der Augenklinik) statybai Butterbergo gatvėje (Butterbergstraße).
Verta paminėti Botanikos sode esantį paminklą profesoriui Schweiggeriui (August Friedrich Schweigger, 1783–1821), nužudytam Sicilijoje 1821 metais; jį vainikuoja autentiška vaza iš Mecenato vilos Tivolyje sodų. Iš tiesų mūsų Botanikos sodas buvo toks gražus, kad daugelis kitų didžiųjų universitetų botanikos sodų su juo net negalėjo lygintis. Sėdėdamas viename garsiausių pasaulio sodų, Padujoje, net susimąsčiau: argi mūsų Karaliaučiaus sodas nėra gražesnis?
Kaip gi jis atrodo šiandien?
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
