Širvintos
herbas
Širvinta pirmą kartą paminėta 1516 metais kaip Scherwint. Pirmosios Širvintos bažnyčios statyba prasidėjo 1546 m. 1549-aisiais įkurta parapija, bažnyčios pastatas baigtas 1559 m. 1640-aisiais arba 1641-aisiais bažnyčia sudegė. 1656 metais, per Lenkijos–Švedijos karą, Širvintą nusiaubė totorių antplūdis. 1688 m. kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas skyrė pinigų statybinėms medžiagoms naujai bažnyčiai. 1694–1710 m. pamaldoms buvo parengtas laikinas šiaudais dengtas pastatas, kuris 1737-aisiais buvo papildytas nedideliu bokšteliu. 1709–10 m. siautė maro epidemija, nusinešusi daugybę Širvintos gyventojų gyvybių.
1725 metais Širvinta iš parapinio kaimo tampa miestu; tam Frydrichas Vilhelmas I skiria lėšų reikiamiems 20 namų pastatyti. 1732 m. prasidėjo zalcburgiečių šeimų kėlimas į Širvintos apylinkes; 1744-aisiais mieste gyveno septynios zalcburgiečių šeimos, iš viso 24 žmonės. Nuo 1753 metų prasidėjo kapitalinis bažnyčios remontas, iš esmės virtęs nauja statyba.
1807 metais Širvintoje apsistojo 30 tūkstančių karių maršalo Nėjaus (Ney) armija. Miestą puldinėjo marodieriai. Iš savivaldybės buvo išieškota 17 tūkst. talerių kontribucijos. 1813 m., kuriant Prūsijos landverą, daug Širvintos gyventojų į jį įsirašė savanoriais.
1818 metais per administracinę reformą Širvinta atiteko Pilkalnio (Pillkallen) apskričiai (nuo 1938 m. Schloßberg apskritis, Dobrovolskas). Širvintos bažnyčia, kuriai 1818 m. buvo pastatytas naujas bokštas, buvo parapinė 42 apylinkės kaimams ir dvarams. 1845-aisiais miestą pirmą kartą aplankė karalius Frydrichas Vilhelmas IV; jo vizito metu iškeltas naujos bažnyčios statybos klausimas. 1850-08-03 padėtas pirmasis naujos šventovės akmuo. 1856-09-14 bažnyčia, gavusi Imanuelio bažnyčios vardą ir pastatyta pagal F. A. Stülerio projektą, buvo atidaryta per trečiąjį karaliaus Frydricho Vilhelmo IV apsilankymą mieste (antrasis įvyko 1854 m.).
1900–01 m. iki Širvintos buvo nutiesta Pilkalnio siaurojo geležinkelio (Pillkaller Kleinbahn) atšaka. Iš pradžių vėžės plotis buvo 750 mm, tačiau 1916–17 m. padidintas iki 1000 mm. Tuomet pat joje Širvintoje buvo atidaryta stotis. XX a. antrajame dešimtmetyje Širvinta laikyta mažiausiu Vokietijos miestu.
Širvinta buvo labai smarkiai sugriauta per 1914–15 m. kovos veiksmus.
1914-08-17 miestą su mūšiu užėmė Rusijos 1-oji armija (2-oji kavalerijos divizija, 53-ioji ir 56-oji pėstininkų divizijos, 5-oji šaulių brigada), dėl ko jis pirmą kartą buvo smarkiai sugriautas. 1914 metų rugsėjį jį susigrąžino vokiečių kariuomenė, tačiau 1914-11-12 jį vėl užėmė Rusijos kariuomenė. 1915-02-12 vokiečių kariuomenė vėl jį atkovojo. Iš pastatų išliko tik bažnyčia. Po karo Širvinta buvo atstatyta padedant Brėmeno miestui, iki miesto statuso 200-ųjų metinių 1925 metais. 1925-06-07 atstatyta Imanuelio bažnyčia buvo pakartotinai pašventinta. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste buvo aliejaus spaudykla, geležinkelio stotis ir du vėjo malūnai, tarp jų didžiausias Rytų Prūsijoje vėjo malūnas. Nuo 1941 m. balandžio iki 1942 metų birželio prie Širvintos veikė karo belaisvių karininkų stovykla Oflag-60, o 1944 m. sausio–kovo mėnesiais veikė stovyklos Stalag-I D/Z skyrius.
1944-07-31 Širvinta buvo subombarduota, po to priimtas sprendimas evakuoti civilius gyventojus. 1944-10-17 miestą užėmė Raudonosios armijos 5-osios ir 39-osios armijų kariuomenė. Per atkaklius mūšius miestas buvo galutinai sugriautas – iš jo liko vos 2 namai.
Širvinta tapo pirmuoju Vokietijos miestu, kurį užėmė sovietų kariuomenė.
Širvintos valsčius (Amtsbezirk Schirwindt)
1874-04-08 Pilkalnio (Pillkallen) apskrityje buvo įsteigtas Širvintos valsčius Nr. 27, į kurį įėjo 12 kaimo bendruomenių: Augstupönen (nuo 1938 Hochweiler, 54°48'04'' š. pl. 22°52'08'' r. ilg.), Baltruschen (nuo 1938 Sorgenfelde, 54°49'36'' š. pl. 22°48'01'' r. ilg.), Birkenfelde (54°49'27'' š. pl. 22°50'11'' r. ilg.), Gettkandten (vėliau Gettkanten, 54°46'11'' š. pl. 22°49'20'' r. ilg.), Goberischken (nuo 1938 Gobern, 54°46'49'' š. pl. 22°49'14'' r. ilg.), Jodupönen (nuo 1938 Nassfelde, 54°47'36'' š. pl. 22°48'02'' r. ilg.), Maurutschatschen (nuo 1938 Grenzfelde, 54°45'36'' š. pl. 22°48'24'' r. ilg.), Paplienen (nuo 1938 Moormühle, 54°49'01'' š. pl. 22°49'01'' r. ilg.), Parschen (54°46'49'' š. pl. 22°47'57'' r. ilg.), Paßuißen (54°49'40'' š. pl. 22°47'43'' r. ilg.), Schilleningken (nuo 1938 Ostdorf, Samarskoje), Warupönen (nuo 1928 Lindenhof, 54°48'21'' š. pl. 22°48'50'' r. ilg.), taip pat 3 dvarų apylinkės (Gutsbezirke): Dwarischken (nuo 1938 Löbelhorst, 54°49'30'' š. pl. 22°52'19'' r. ilg.), Samelucken (nuo 1938 Grenzfelde, 54°46'00'' š. pl. 22°48'17'' r. ilg.) ir Warupönen (54°48'19'' š. pl. 22°49'02'' r. ilg.). Nepaisant pavadinimo, Širvintos valsčius neapėmė paties Širvintos miesto, o valsčiaus valdytojai niekada negyveno Širvintoje.
1923-09-14 Baltruschen bendruomenė įėjo į Paßuißen bendruomenę, kuri tuo pačiu buvo pervadinta Baltruschen. 1928-09-30 Dwarischken dvaro apylinkė įėjo į Schilleningken (Samarskoje) kaimo bendruomenę. 1928-10-17 Samelucken dvaro apylinkė buvo įtraukta į Maurutschatschen bendruomenę, pervadintą Grenzfelde bendruomene. Tuomet pat Warupönen dvaro apylinkė buvo įtraukta į Warupönen bendruomenę, ją pervadinant Lindenhof bendruomene. Dėl to Širvintos valsčių sudarė 11 kaimo bendruomenių: Augstupönen, Baltruschen, Birkenfelde, Gettkanten, Goberischken, Grenzfelde, Jodupönen, Lindenhof, Paplienen, Parschen, Schilleningken (Samarskoje); vėliau jo sudėtis iki 1945 m. nekito.
1947-11-17 Širvinta buvo pervadinta Kutuzovo gyvenviete.
Iš pradžių Kutuzovas įėjo į Pobedino apylinkės tarybą. Kutuzovas atsidūrė Dobrovolsko karinio poligono teritorijoje, o namų (taip pat ir bažnyčios) griuvėsiai buvo panaudoti kaip statybinės medžiagos atstatymo darbams kaimyniniame Lietuvos mieste Kudirkos Naumiestyje.
Kadangi Kutuzovo teritorija atsidūrė uždaroje zonoje, gyvenvietė faktiškai nustojo egzistavusi. Vis dėlto 1975 metais Kutuzovo gyvenvietė figūruoja apskaitytų gyvenviečių sąraše. Žlugus SSRS, Širvintoje buvo dislokuota karinio dalinio 2114 Kubovo vardo pasienio užkarda Nr. 4; ne vėliau kaip 2015 m. ji buvo panaikinta, o teritorija su penkiais likusiais pastatais apleista. 2000-aisiais Širvintos bažnyčios vietoje buvo pastatytas atminimo kryžius. XXI a. trečiajame dešimtmetyje privažiavimas prie gyvenvietės buvo uždarytas, nes teritoriją Rusijos Federacijos gynybos ministerija naudoja kaip aviacijos poligoną.
Lankytinos vietos: karių kapinės (176 rusų, 154 vokiečių kariai, 1914), sunaikintos po karo, atkurtos 10-ajame dešimtmetyje.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1782 – 12301, 1802 – 1331, 1810 – 1208, 1816 – 11392, 1821 – 1078, 1831 – 1075, 1905 – 1302, 1910 – 1151, 1926 – 1124, 1933 – 1179, 1939 – 1090, 1984 – 10, 2002 – 18 gyventojų.
1 — be įgulos.
2 — iš jų 1109 evangelikai ir 30 katalikų.
Papildoma informacija
Širvintos parapijos sudėtis: Augstupönen (nuo 1938 Hochweiler, 54°48'04'' š. pl. 22°52'08'' r. ilg.), Baltruschen (nuo 1938 Sorgenfelde, 54°49'36'' š. pl. 22°48'01'' r. ilg.), Baragehlen (nuo 1938 Hauptmannsdorf, 54°45'57'' š. pl. 22°45'40'' r. ilg.), Barsden (54°48'08'' š. pl. 22°45'19'' r. ilg.), Berszeningken (nuo 1938 Fichtenhöhe, ), Birkenfelde (54°49'27'' š. pl. 22°50'11'' r. ilg.), Budupönen 1938 Moosbach, Ovražkinas), Daynen (nuo 1938 Deinen, 54°44'59'' š. pl. 22°46'04'' r. ilg.), Doristhal (Razinas), Dwarischken (nuo 1938 Löbelhorst, 54°49'30'' š. pl. 22°52'19'' r. ilg.), Eichenfelde (54°47'40'' š. pl. 22°50'37'' r. ilg.), Gettkandten (vėliau Gettkanten, 54°46'11'' š. pl. 22°49'20'' r. ilg.), Goberischken (nuo 1938 Gobern, 54°46'49'' š. pl. 22°49'14'' r. ilg.), Groß Königsbruch (54°50'24'' š. pl. 22°50'01'' r. ilg.), Jodupönen (nuo 1938 Nassfelde, 54°47'36'' š. pl. 22°48'02'' r. ilg.), Jodzahlen (nuo 1938 Herbstfelde, 54°51'13'' š. pl. 22°48'46'' r. ilg.), Kaptainischken (nuo 1938 Hauptmannsdorf, 54°46'03'' š. pl. 22°44'51'' r. ilg.), Kaunohnen (nuo 1938 Marderfelde, 54°47'13'' š. pl. 22°42'40'' r. ilg.), Kermuschienen (nuo 1938 Landmannsfelde, 54°46'15'' š. pl. 22°42'09'' r. ilg.), Kischen (nuo 1938 Zweihuben, 54°45'39'' š. pl. 22°42'27'' r. ilg.), Klein Königsbruch (54°52'00'' š. pl. 22°48'25'' r. ilg.), Klein Kubinehlen (54°46'04'' š. pl. 22°41'17'' r. ilg.), Kummetschen (nuo 1938 Fichtenhöhe, 54°51'32'' š. pl. 22°50'35'' r. ilg.) Maurutschatschen (nuo 1938 Grenzfelde, 54°45'36'' š. pl. 22°48'24'' r. ilg.), Neuhof (54°53'22'' š. pl. 22°48'56'' r. ilg.), Nowischken (nuo 1938 Brämerhusen, Beregovoje), Paplienen (nuo 1938 Moormühle, 54°49'01'' š. pl. 22°49'01'' r. ilg.), Parschen (54°46'49'' š. pl. 22°47'57'' r. ilg.), Paschillballen (54°46'45'' š. pl. 22°46'56'' r. ilg.), Paßuißen (54°49'40'' š. pl. 22°47'43'' r. ilg.), Petzingken (nuo 1938 Petzingen, 54°44'30'' š. pl. 22°42'03'' r. ilg.), Pieragen (nuo 1938 Nicklashagen (54°46'59'' š. pl. 22°45'20'' r. ilg.), Samelucken (nuo 1938 Grenzfelde, 54°46'00'' š. pl. 22°48'17'' r. ilg.), Schilleningken (nuo 1938 Ostdorf, Samarskoje), Schimkuhnen (nuo 1938 Schwarzenberge, 54°44'51'' š. pl. 22°42'42'' r. ilg.), Širvinta (Kutuzovas), Schönbruch (54°51'01'' š. pl. 22°47'32'' r. ilg.), Urbantatschen (nuo 1938 Urbanshöhe, 54°45'14'' š. pl. 22°43'58'' r. ilg.), Vielemühe (54°52'42'' š. pl. 22°48'12'' r. ilg.), Warupönen (nuo 1928 Lindenhof, 54°48'21'' š. pl. 22°48'50'' r. ilg.), Warupönen dvaras / Gut Warupönen (54°48'19'' š. pl. 22°49'02'' r. ilg.), Wöszupchen (nuo 1938 Auengrund, 54°47'08'' š. pl. 22°43'42'' r. ilg.), Wöszupöhlen (nuo 1938 Wöschen, 54°47'21'' š. pl. 22°43'55'' r. ilg.).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
